Tręšimo planai pagal dirvožemio tyrimo rezultatus

Kodėl tręšimo planai pagal dirvožemio tyrimus yra būtini?

Naudojant standartines tręšimo normas dažnai susiduriama su:

• per didelėmis trąšų sąnaudomis,

• netolygiu derliumi,

• dirvožemio derlingumo mažėjimu.

Tręšimo planas pagal dirvožemio tyrimus leidžia tiksliai įvertinti kiekvieno lauko ar jo zonos poreikius ir priimti pagrįstus sprendimus.

Kaip sudaromi tręšimo planai?

Tręšimo planai rengiami remiantis šiais dirvožemio tyrimų rodikliais:

• dirvožemio pH,

• fosforo (P) kiekis,

• kalio (K) kiekis,

• dirvožemio tekstūra ir granuliometrinė sudėtis,

• planuojamas derlingumas,

• auginamos kultūros.

Remiantis tyrimų rezultatais nustatomos tikslios trąšų normos ir jų paskirstymas laike.

Ką apima tręšimo planas pagal dirvožemio tyrimus?

Parengtas tręšimo planas apima:

• fosforo, kalio ir azoto tręšimo rekomendacijas,

• kalkinimo poreikio įvertinimą pagal pH,

• trąšų normas pagal pasėlius,

• tręšimo planą pagal laukus ar zonas,

• aiškų dokumentą, tinkamą praktiniam naudojimui ūkyje.

Tręšimo planų nauda ūkiui

• Mažesnės trąšų naudojimo sąnaudos

• Didesnis tręšimo efektyvumas

• Stabilus ir didesnis derlius

• Tvarus dirvožemio naudojimas

• Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis

Kam skirti tręšimo planai pagal dirvožemio tyrimus?

Tręšimo planai pagal dirvožemio tyrimus skirti:

• augalininkystės ūkiams,

• mišriems ūkiams,

• ūkininkams, taikantiems tikslųjį ūkininkavimą,

• ūkiams, siekiantiems optimizuoti trąšų naudojimą ir kaštus.