Dirvožemio tyrimai atliekami keturračiu, kuriame yra laukų navigacijos sistema (GPS). Ėminių paėmimui skiriamas ypatingas dėmesys. Planuojant ėminio paėmimo maršrutus atsižvelgiama į vietovės reljefą, vyraujantį dirvožemį, auginamus augalus, tai svarbu vėliau sudarant tręšimo planą. Dirvožemio ėminiai fosforo, kalio, pH, humuso tyrimams imami iš 20 cm gylio, augalų augimo zonoje. Šias maisto medžiagas geriausią tirti rudenį, po derliaus nuėmimo.

       Anksti pavasarį aktualūs mineralinio azoto tyrimai, ypač žieminių kviečių pasėlyje. Azotas pasižymi dideliu mobilumu, linkęs išsiplauti, tačiau augalų šaknys geba jį pasiimti iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Dėl šių priežasčių Nmin. tyrimams ėminiai imami iš 60 cm gylio.

       Ūkininkas ar ŽŪB agronomas, planuodamas užsakyti dirvožemio tyrimų paslaugą turi žinoti, kad nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėję 6-8 savaitės.