Dirvožemio tyrimų kaina priklauso nuo norimo tirti ploto ir kai kuriais atvejais nuo atstumo. Dirvožemio pH, judriųjų P2O5 ir K2O tyrimo 120 ha plote apie 100 km atstumu nuo Kauno kaina 8.30 €/ha. Papildomai galima išsitirti humusingumą (organinę anglį), judriuosius Ca, Mg. Jungtiniai dirvožemio ėminiai imami važiuojant/einant 120-150 metrų atkarpą su zondu atliekant 12-15 dūrių vidutiniškai iš 3-4.5 ha ploto. Tokiu principu suformuojamas vienas jungtibis dirvožemio eminys. Reikalui esant anksti pavasarį galime atlikti ir mineralinio azoto tyrimą 60 cm gylyje.

MAPagra  dirvožemio tyrimai trešimo žemėlapio sudarymui atliekami keturračiu, kuriame yra laukų navigacijos sistema (GPS). Ėminių paėmimui skiriamas ypatingas dėmesys. Planuojant ėminio paėmimo maršrutus atsižvelgiama į vietovės reljefą, vyraujantį dirvožemį, auginamus augalus, tai svarbu vėliau sudarant tręšimo planą. Dirvožemio ėminiai fosforo, kalio, pH, humuso tyrimams imami iš 20 cm gylio, augalų augimo zonoje. Šias maisto medžiagas geriausią tirti rudenį, po derliaus nuėmimo.

Anksti pavasarį aktualūs mineralinio azoto tyrimai, ypač žieminių kviečių pasėlyje. Azotas pasižymi dideliu mobilumu, linkęs išsiplauti, tačiau augalų šaknys geba jį pasiimti iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Dėl šių priežasčių Nmin. tyrimams ėminiai imami iš 60 cm gylio.

Ūkininkas ar ŽŪB agronomas, planuodamas užsakyti dirvožemio tyrimų paslaugą turi žinoti, kad nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėję 6-8 savaitės.

        Gali būti sudaromi fosforo ir kalio kintamos normos tręšimo žemėlapiai. Rekomanduojama naudoti vienanares fosforo ir kalio trąšas, norint pasiekti pagrindinį kintamos normos žemėlapio tikslą t. y. suvienodinti viso lauko fosforo ir kalio kiekį atskiruose lauko vietose, siekiant kad pasėlis būtų tolygus, neišgultų ir vienodai subręstų.
        Taip pat galime parengti azotinių trąšų ir kalkinimo kintamos normos tręšimo žemėlapius.
        Galimi įvairūs tręštuvai su skirtingais valdymo terminalais (pvz., Amazone tręštuvas su Amatron 4 valdymo terminalu ir kt.). Sugeneruojami ESRI shape, ISO-xml ir kito formato kintamos normos žemėlapiai.

   MAPagra – dirvos tyrimai atliekami keturračiu, kuriame yra laukų navigacijos sistema (GPS). Ėminių paėmimui skiriamas ypatingas dėmesys. Planuojant ėminio paėmimo maršrutus atsižvelgiama į vietovės reljefą, vyraujantį dirvožemį, auginamus augalus, tai svarbu vėliau sudarant tręšimo planą. Dirvožemio ėminiai fosforo, kalio, pH, humuso tyrimams imami iš 20 cm gylio, augalų augimo zonoje. Šias maisto medžiagas geriausią tirti rudenį, po derliaus nuėmimo.

Anksti pavasarį aktualūs mineralinio azoto tyrimai, ypač žieminių kviečių pasėlyje. Azotas pasižymi dideliu mobilumu, linkęs išsiplauti, tačiau augalų šaknys geba jį pasiimti iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Dėl šių priežasčių Nmin. tyrimams ėminiai imami iš 60 cm gylio.

Ūkininkas ar ŽŪB agronomas, planuodamas užsakyti dirvožemio tyrimų paslaugą turi žinoti, kad nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėję 6-8 savaitės.

        Gyvulininkystės ir mišraus ūkio tręšimo planai yra privalomi ir rengiami pagal tą patį mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų įsakymą. Nr. D1-367/3D-342 suvestinė redakcija nuo 2021-12-02 iki 2023-12-31.

        Verta pažymėti, jei laikote galvijus ar kitus gyvūnus ir nedirbate žemės, o per metus susidaro 100 tonų ir daugiau mėšlo ir (ar) srutų būtina rašytinė perdavimo ar pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyje turi būti nurodoma fizinis ar juridinis asmuo, kontaktai, parduodamo mėšlo ar srutų kiekis.

        Vidutinės trąšų normos tikslinamos atsižvelgiant jau į esantį maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, dirvožemio pH, granuliometrinę sudėtį, dirvožemio tipologinį vienetą, humuso kiekį, planuojamus auginti žemės ūkio augalus, jų derlių (t/ha), priešsėlį, tręšimą organinėmis trąšomis.

        Tradiciniams ūkiams tręšimo planai nėra privalomi, tačiau siekiant racionaliai naudoti trąšas, saugoti aplinką būtini dirvožemio tyrimai. Dirvožemio tymus rekomenduojama kartoti kas 5 metus. Užsakovas gali pateikti jau turimus dirvožemio tyrimus arba atlikti dirvožemio tyrimą pas mus. Pateikiame orietacines pagrindinių žemės ūkio augalų tręšimo normas  veiklia medžiaga.

Augalai Norma veiklia medžiaga kg/ha
Azoto Fosforo Kalio
Žieminiai javai 50-180 40-90 50-130
Vasariniai javai 35-150 35-85 40-120
Žieminiai rapsai 90-200 70-105 80-155
Vasariniai rapsai 60-190 60-95 55-125
Kukurūzai ž. m. 120-180 60-110 100-170
Kukurūzai grūdams 100-160 60-110 110-180
C. runkeliai 110-190 100-140 140-220
Daugiametės žolės 65-170 50-80 60-130

Trąšų normos koreguojamos atlikus dirvožemio tyrimus, įvertinus maisto medžiagų likutį
dirvožemyje, planuojamus auginti augalus ir jų derlių, dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir kt.

        Tai aplinkosauginius reikalavimus atitinkantis laukų tręšimo organinėmis trąšomis planas. Sudarant šį organikos tręšimo planą vadovaujamasi LR Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-367/3D-342 nauja suvestinė redakcija nuo 2021-12-02 iki 2023-12-31 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260167/asr). Pagal šio įsakymo, III skyriaus 23 punktą, asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti.

        Pagal šį planą su mėšlu, srutomis ar ganant gyvulius, patenkantis azoto kiekis į dirvą negali viršyti 170 kg/ha per kalendorinius metus. Nurodomi kiekvieno lauko kontrolinių žemės sklypų ir laukų numeriai, planuojamas panaudoti mėšlo ir (ar) srutų kiekis tonomis. Sudaromas tręšimo darbų kalendorinis grafikas, nurodant konkretų tręšimo mėnesį, naudojami ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų duomenys apie mineralinio azoto (Nmin.) ir judriojo P2O5 kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje ir kt.

Augalai Norma veiklia medžiaga kg/ha
Azoto Fosforo Kalio
Žieminiai javai 50-180 40-90 50-130
Vasariniai javai 35-150 35-85 40-120
Žieminiai rapsai 90-200 70-105 80-155
Vasariniai rapsai 60-190 60-95 55-125
Kukurūzai ž. m. 120-180 60-110 100-170
Kukurūzai grūdams 100-160 60-110 110-180
C. runkeliai 110-190 100-140 140-220
Daugiametės žolės 65-170 50-80 60-130

Trąšų normos koreguojamos atlikus dirvožemio tyrimus, įvertinus maisto medžiagų likutį
dirvožemyje, planuojamus auginti augalus ir jų derlių, dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir kt.