FOSFORAS
Augalai iš dirvožemio pasisavina iki 20 % judriojo P2O5. Yra žinoma, kad fosforas dirvožemyje labai mažai tirpus, o kritinis jo trūkumas 5–6 savaitės po sėjos. Dėl šios priežasties labai svarbu žieminius javus patręšti iš rudens iki sėjos. Fosforo trūkumui ypač jautrios jaunų augalų šaknys. Prastai išsivysčiusios augalo šaknys nepakankamai gerai įsisavina kitas maisto medžiagas (pvz. azotą), dėl ko prastai auga ir antžeminė augalo dalis. Fosforas atsakingas už augalo žiedynų ir šaknų formavimąsi. Fosforas svarbus sėkloms dygstant ir augant daigams. Fosforas didina augalų atsparumą šalčiui. Daugiausiai fosforo augalai sunaudoja dygimo laikotarpiu. Per kelias pirmas savaites augalai įsisavina apie 15 % reikalingo fosforo kiekio.
Fosforas labai svarbus nukleino rūgščių sintezėje, kurių apstu augalo audiniuose ir ląstelėse. Nukleino rūgščių daugiausia dygstančiose sėklose, šaknų viršūnėlėse ir jaunuose lapuose. Dėl šių priežasčių augalai ankstyvose augimo tarpsniuose labai jautrūs fosforo trūkumui. Fosforas ypač nejudrus, dėl to jį reiktų įterpti arčiau šaknų įkultivuojant. Trūkstant fosforo augalai lėčiau auga, dėl ko vėluoja augalų žydėjimas ir brendimas.
KALIS
Kalis kaip ir fosforas reikalingas ankstyvose augimo stadijose (dygstant sėkloms ir augant daigams). Esant optimaliam kalio kiekiui augalai geriau panaudoja saulės energiją, tampa atsparesni ligoms, šalnoms, sausroms. Kalis svarbus grūdų kokybei, nes sudėtinguose fiziolloginiuose procesuose dalyvauja kaip fermentų katalizatorius. Kalis augalams padeda geriau įsisavinti dirvos drėgmę, taip padidindamas jų atsparumą sausroms. Pakankamas kalio kiekis formuoja stiprią šaknų sistemą, kas užtikrina gerą kitų maisto medžiagų įsisavinimą, gerą krūmijimąsi. Kalio trąšos gerina azoto trąšų įsisavinimą, nes kaip ir azotas svarbus fotosintezei, susidaro daugiau amino rūgščių, augalas intensyviau auga. Kalis didina krakmolo kiekį gumbuose, cukraus kiekį šakniavaisiuose. Tręšiant didelėmis kalio normomis, jis linkęs išsiplauti drėgnuose, rūgščiuose ir lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.
Augalai | Norma veiklia medžiaga kg/ha | ||
Azoto | Fosforo | Kalio | |
Žieminiai javai | 50-180 | 40-90 | 50-130 |
Vasariniai javai | 35-150 | 35-85 | 40-120 |
Žieminiai rapsai | 90-200 | 70-105 | 80-155 |
Vasariniai rapsai | 60-190 | 60-95 | 55-125 |
Kukurūzai ž. m. | 120-180 | 60-110 | 100-170 |
Kukurūzai grūdams | 100-160 | 60-110 | 110-180 |
C. runkeliai | 110-190 | 100-140 | 140-220 |
Daugiametės žolės | 65-170 | 50-80 | 60-130 |
Trąšų normos koreguojamos atlikus dirvožemio tyrimus, įvertinus maisto medžiagų likutį
dirvožemyje, planuojamus auginti augalus ir jų derlių, dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir kt.